Ph:Chemikas

Yra keletas temų, kurios mane paskatino pradėti rašyti, viena jų - CocaCola ypatingi sugebėjimai plauti viską ir ėsti viską, padedant kalkėmis ant kriauklės, baigiant dantimis. Tačiau tą patį galime pamatyti ir naudodami actą ar citrinų rūgštį, bet niekas per daug nesiskundžia dėl šių produktų, nes negali atsisakyti rūgščių agurkėlių.. Apie rūgštis, jų reakcijas ir panaudojimą parašysiu kitame įrašė, o dabar - apie gėrimus.

Didelė dalis saldintuose gėrimuose esančių medžiagų nėra nei pavojingos, nei tiek kenksmingos. Galiu išskirti kelias pagrindines burbuliuojančiuose gėrimuose naudojamas medžiagas - saldikliai, dažikliai ir anglies rūgštis. Kolos atveju dar turime ir fosforo rūgštį. Tikiu, kad kaskart atsivertus gėrimo etiketę matom tokio pat tipo medžiagas.

Taigi, apie saldiklius. Iškart supažindinsiu su dažnais ir nebaisiais žodžiais - dirbtinis ir sintetinis.

Dirbtinis – gamtoje sutinkama medžiaga modifikuota laboratorinėmis sąlygomis siekiant pagerinti jos savybes, pvz. dirbtinis pluoštas gaminamas iš modifikuotos celiuliozės (augalinis polisacharidas). Sukralozė – E955 – dirbtinis saldiklis, gaunamas modifikuojant sacharozę (cukrų) ir pakeičiant tris hidroksilio funkcines grupes chloro funkcinėmis grupėmis [1].

Sintetinis – produktas yra nerandamas gamtoje ir yra sukurtas laboratorinėmis sąlygomis, pvz. sintetiniai pluoštai kaip nailonas, kapronas, lavsanas gaunami vykstant polimerizacijos reakcijoms tarp vieno ar kelių komponentų ir tempiant vieną ilgą siūlą. Aspartamas – E951 – sintetinis saldiklis, apie 200 kartų saldesnis nei įprastas cukrus. JAV Maisto ir Vaistų administracija (FDA) pripažino šį saldiklį kaip vieną „labiausiai ištirtų ir aprašytų maisto priedų“[2].

Pagrindinė saldiklių paskirtis - suteikti produktui saldumą su nedideliu medžiagos kiekiu [3]. Todėl kai kalbama apie saldiklių potencialą visad rašoma - "200 kartų saldesnis, 600 kartų saldesnis.." ir t.t. Ir aišku, kuo stipresnis saldiklis, tuo jo reikia mažiau, tuo pigiau atsieina gamybos procese.

Neseniai skaičiau straipsnį, kaip dirbtiniai saldikliai gali padaryti tave dar storesnį su „zero“ kilokalorijų [4]. Straipsnis pagrindžiamas tuo, kad gėrimuose naudojami dirbtiniai saldikliai, dažniausiai aspartamas, kuris pakeičia brangesnius saldiklius kaip cukrų, gliukozės/fruktozės sirupą ar kt.

Reikia paminėti, kad būtent šie cukraus produktai ir sirupai yra pagrindinis kilokalorijų šaltinis iš gėrimų. Kadangi aspartamo kiekis gėrimuose yra labai mažas dėl jo ypatingo saldumo, kilokalorijų kiekis nuo šio saldiklio artėja į 0. Tačiau geriant aspartamu saldintą gėrimą mūsų smegenys supranta, kad gėrimas saldus, organizmas nusprendžia, kad cukrus, taigi ir išskiria malonumo hormonus, insuliną bei fermentus jam skaidyti. Skaidant cukrus, pagrindinis gaunamas produktas - gliukozė, kurios pernašą iš/į kaują kontroliuoja insulinas. Tačiau kadangi organizme nėra ko skaidyti, glukozės kiekis kraujyje nukrenta ir insulino turime šiek tiek aukščiau ribos, po kiek laiko pajaučiamas kaip ir alkis, kaip ir savotiškas liūdesys, tai šiek tiek užkandam. O kai užkandam, fermentai randa ką skaidyti, insulinas sutvarko gliukozės kiekį ir tada liekam patenkinti gyvenimu. Iš principo, didžioji dalis saldiklių veikia panašiu principu, nors turi atitinkamų kitų efektų kaip “nereguliuojantis insulino išskyrimo” ar pan. Bet efektas vienodas – apgauname organizmą.

O organizmą apgaudinėti esame labai priprate – dažno mūsų ryto ritualą vainikuoja kavos puodelis. Ir šis puodelis kavos apgauna mūsų smegenų sinapses prie adenozino receptorių, kad išliktumėme budrūs [5]. Tai šiuo atveju, kaltinti aspartamą, saldiklius ir saldžius gėrimus dėl to kad esame hiperaktyvūs, jaučiamės išvargę ar su pilvuku yra tas pats kas kaltinti kavą ir kofeiną joje, kad po penkto puodėlio pradeda maišytis mintys ir sukeliame sau prevargimą. Viską vartoti reikia atsakingai ir daryti daugiau dalykų taip, kaip gamta mus išmokė – miegoti, valgyti vaisius, bendrauti su žmonėmis ir palaikyti pozityvias mintis.

Trumpai apibendrinant – saldikliai yra žmogaus išrastas produktas, kuris padaro jūsų produktus saldesnius už mažesnę kainą ir mažiau kaloringus. Tačiau saldintus gėrimus – su cukrumi ar saldikliais – reikia vartoti atsakingai, nepersistengti. Ir šiukštu sakyti, kad šie gėrimai „prikimšti pigiausių medžiagų“, kadangi šitiems produktams skirtas sertifikavimo, aprobavimo, testų, įrodinėjimų, mokslinių tyrimų finansavimas ir laiko sąnaudos toli gražu nebuvo mažos ir pigios..

Kol kas tiek, antra straipsnio dalis jau greitai!

Naujienos

Na, nebūčiau matyt chemikas, jei nepaminėčiau vieno esminio įvykio - periodinės elementų lentelės septintojo periodo užpildymo! Jau gerokai pavėluotai, matyt jau visi apie tai skaitė, tačiau turiu paminėti šį įvykį ir jo labai savotišką svarbą. Taigi, apie elementus, jų "atradimą", ir istoriškai susietus pavadinimus.

Pirmiausia, kiek kas gerai pamena chemijos vadovėlius, greičiausiai matydavo tokią lentelę:

Galima pastebėti, kad į lentelės pabaigą (nuo 110 elemento) elementų simboliai buvo pakankamai tarpusavyje panašūs - Uun (110), Uuu(111), Uub(112) ir Uuq(114). Pavadinimai irgi labai dideliu išradingumu nepasižymėjo - Ununilium, Ununium, Ununbium ir Ununquadium. Kitoms vietoms nebuvo priskirti net ir tokie pavadinimai, tai matomi tiesiog tušti tarpai.

Tačiau mano šis įrašas apie lentelėje net nepaminėtus elementus Nr. 113, 115, 117 ir 118.

Šiais laikais nauji elementai jau senai yra neberandami (na, pakapstęs grumstą nerasi naujo elemento), nauji elementai yra "susintetinami" - naudojant atominių dalelių greitintuvus, protonų patrankas ar kokį kitą atomų įgreitinimo būdą dideliu greičiu "sutrenkiamos" dviejų jau atrastų elementų dalelės su viltimi, kad šių dalelių branduoliai sukibs tarpusavyje pakankamai ilgai, kad detektorius galėtų užfiksuoti šį naują elementą. Ir šie nauji elementai yra labai nestabilūs ir labai radioaktyvūs - jų gyvavimo trukmė yra nuo 20 s iki 60 ms. Tačiau jeigu visgi du atomai susijungia tarpusavyje ir išsilaiko pakankamai ilgai kad užfiksuotų detektorius ir esi pirmasis, pagal kurio metodiką šis eksperimentas pavyko - valio, atrastas elementas! Ir tada prasideda ilgas įrodinėjimų, svarstymų metas..

Na, o naujo elemento įrodymas yra pakankamai tiesmukas procesas - turi keliskart parodyti savo rezultatų atsikartojamumą, parodyti, kad tau pavyko ir kad tavo duomenys yra patikimi. Tada naujai atrastam elementui yra suteikiamas vardas, kurį suteikia didžiulė visus chemikus vienijanti organizacija IUPAC (International Union of Pure and Applied Chemistry).

IUPAC pagrindinė funkcija yra aprašyti daugelį chemijos mokslo aspektų, suteikti pavadinimus, nomenklatūrą, aiškinimus, taisykles ir t.t. Taigi, pagal IUPAC taisykles, naujas elementas gali būti pavadintas pagal:

- Mitologinį ar astronominį objektą

- Mineralą ar panašią medžiagą

- Geografinį regioną

- Elemento savybę

- Mokslininką

Taigi, IUPAC Neorganinės Chemijos padalinys jau rekomenduoja naujus pavadinimus šiems elementams:

Elementui Nr. 113 pavadinimą Nihonium(as), Nh. Nihon yra vienas iš dviejų būtų pavadinti Japoniją japoniškai ir tikrąja to žodžio prasme turėti omenyje "Kylančios saulės šalis". Kadangi šis elementas yra pirmasis atrastas Azijos šalyje, norima jo pavadinimą tiesiogiai susieti su jį atradusia tauta.

Elementui Nr. 115 pavadinimą Moscovium(as), Mc. Šiuo pavadinimu norima paminėti Maskvos regione esantį Atominių tyrimų jungtinį institutą, kuriame ir atrastas šis elementas.

Elementui Nr. 117 pavadinimą Tennessine(as), Ts. Šiuo pavadinimu norima paminėti Tenesio regioną, įskaitant Oak Ridge Nacionalinę laboratoriją, Vanderbilt Universitetą ir Tenesio Universitetą.

Elementui Nr. 118 pavadinimą Oganesson(as), Og. Šiuo pavadinimu norima pagerbti profesorių Yuri Oganessian dėl jo indėlio į transaktinoidų tyrimus, supersunkių elementų atradimą bei eksperimentinius "Stabilumo salelės" įrodymus. [1, 2]

Ir kuo šie nauji pavadinimai ir elementai svarbūs? Nepaisant to, kad jau bus užpildyta visa apatinė, septinta elementų lentelės eilutė, dėl "stabilumo salelės" daugelis chemikų ir fizikų spurda savo kėdėse. Ši salelė - tai aštuntasis periodinės elementų lentelės periodas, nauja eilutė ir naujas puslapis sintetinių elementų istorijoje, kuris apraizgytas "magiškais atomo/protono santykiais ir skaičiais". Remiantis atomo sluoksnių teorija, esama tokių magiškų protonų ir neutronų santykių, kada supersunkūs atomai patampa stabilūs, jų gyvavimo trukmė turėtų išaugti į dienas, mėnesius ar milijonus metų. Ir būtent šie skaičiai slepiasi dar toliau periodinėje elementų lentelėje. [3]

Tai kol kas Periodinė elementų lentelė atrodys taip:

O rudenį pavadinimai taps oficialūs ir pagaliau turėsime oficialią, pilnais periodais elementų lentelę!

Šie nauji pavadinimai ir atradimai man kelia labai didelį džiaugsmą, jaudulį ir pasididžiavimą mokslo pasauliu dėl paprasto dalyko - žmonės nori suprasti, nori kurti ir tobulėti.

Dalykai

Labas. Aš - Tadas, chemijos mokslų magistras, širdyje pardavėjas, tylus skeptikas neapgalvotiems pasisakymams, humoristas ir pafilosofuotojas. Rašysiu apie tokį žodį, kurį sutinkate labai dažnai savo kasdienybėje, ir manau jis neatspindi savo tikrosios esmės. Žinantiems jį - sukeliantis malonų jaudulį, o nežinantiems – kraupią baimę (iš mokyklos ir Maximos pyragų). Kalbėsiu apie per dažnai vartojamą žodį CHEMIJA.

Taigi, pirmiausia, kas yra chemija.

Chemija - [< arabų k. al-kimiyā – alchemija] - mokslas, tiriantis medžiagas, jų sudėtį, savybes ir kitimus, kurių metu vienos molekulės virsta kitomis. [1]

Ką reikia pasiimti iš tokio sakinio? Chemija pirmiausia yra mokslas. Ne daiktas, ne konservantas, ne vakcina sukelianti autizmą. Mokslas. Ir netgi labai įdomus. Ir matyt mažiausiai visiems suprantamas.

O ką jis tiria? Medžiagas, jų kitimą ir (ne)kitimą iš vienos į kitą. Ir tai matome labai visur kur. Užžiebi degtuką – ir jau chemija. Atsikandai obuolio ir pamiršai - parudavo. Ir vėl, gryniausia chemija. Kai gerai pagalvoji, begalės procesų aplinkoje vyksta dėl chemijos. Mes patys esame toks didelis reaktorius cheminių procesų – sudėtingų ir paprastų, vienos pakopos ir ištisos virtinės tarpusavy susietų. Ir nei vieno iš tų procesų kažkodėl niekas nebijo, bet žodžio – bijo.

Keista man kalbėti, kai nepamenu savo gyvenimo, kada nesupratau chemijos. Nepamenu tokio gyvenimo tarpo, kada negalėjau pasigrožėti cheminių procesų grožiu. Matyt retai kada mane galima pagauti be nuomonės apie kokį visatos procesą, mokslo naujoves. Dažnai, kad ir koks straipsnis ar naujovė paskelbiama, ji pasirodo „savaime suprantama“, natūrali, vientisa su kitais aplink esančiais procesais. Taigi visad gyvenu su suvokimu, kad visas pasaulis pusiausvyroje, didėjančioje entropijoje*, besikeičiantis ir skatinantis jį visad stebėti. Su tokia pasaulėžiūra pasidaro nesunku suprasti karmos dėsnius ir save kartais paguosti, kad tavo kažkokiam tikslui skirta energija sugrįš.

*Entropija - (gr. en - viduje + trope - posūkis, pavirtimas): kintamasis dydis, apibūdinantis termodinaminės sistemos būseną; išreiškia izoliuotos sistemos reiškinių negrįžtamumą[2]. Šiuo atveju - jei skleidi energiją, ji išsisklaido visur ir visiems atsiliepia. Jei darai tvarką namie, tai vistiek ta tvarka per laiką išsisklaido;

Vienas juokingiausių dalykų mano kasdienybėje susipažįstant su naujais žmonėmis yra tai, kad pasakius kad studijuoju/studijavau chemiją, visi nechemikai išsiskirsto į dvi kategorijas:

1. „Chemija? Uoj ne, nieko ten nesupratau, 10 klasėje atsisakiau ir džiaugiuosi.“

2. „Chemija? Mokykloje iš chemijos turėjau 10“

Na ir žinoma poto visi be išimties paklausia apie amfetaminą, nes breaking bad, ir apie TNT, nes teroristai. Nuoširdžiai, niekad negirdėjau kokios kitos reakcijos į tokį mano gyvenimo pasirinkimą..

Kaip ir daugelis atsidūsta, sakydamas kaip buvo lengva ir paprasta mokykloje, taip ir šiuo atveju reiktų atsidusti ir pasakyti – ką išmokai mokykloje neapibrėžia tavo žinių. Taigi tiek viena kategorija, tiek antra savotiškai mane nuliūdina – vieni mato chemiją kaip kokį Everestą į kurį lipa tik Dievo palaiminti, arba kiti jau uždarė duris šiam mokslui su paskutiniu chemijos vadovėliu. Mano tikslas – parodyti, kaip chemiją kasdienybėje matau aš. Kaip mokslą, kuris skatina galvoti, domėtis, smalsauti, bet tik nebijoti.

Apie gazuotus gėrimus : SALDIKLIAI

4 nauji elementai

Chemija – be baimių