Chemija – be baimių

02:34 0 Comments



Labas. Aš - Tadas, chemijos mokslų magistras, širdyje pardavėjas, tylus skeptikas neapgalvotiems pasisakymams, humoristas ir pafilosofuotojas. Rašysiu apie tokį žodį, kurį sutinkate labai dažnai savo kasdienybėje, ir manau jis neatspindi savo tikrosios esmės. Žinantiems jį - sukeliantis malonų jaudulį, o nežinantiems – kraupią baimę (iš mokyklos ir Maximos pyragų). Kalbėsiu apie per dažnai vartojamą žodį CHEMIJA.

Taigi, pirmiausia, kas yra chemija.

Chemija - [< arabų k. al-kimiyā – alchemija] - mokslas, tiriantis medžiagas, jų sudėtį, savybes ir kitimus, kurių metu vienos molekulės virsta kitomis. [1]


Ką reikia pasiimti iš tokio sakinio? Chemija pirmiausia yra mokslas. Ne daiktas, ne konservantas, ne vakcina sukelianti autizmą. Mokslas. Ir netgi labai įdomus. Ir matyt mažiausiai visiems suprantamas.


O ką jis tiria? Medžiagas, jų kitimą ir (ne)kitimą iš vienos į kitą. Ir tai matome labai visur kur. Užžiebi degtuką – ir jau chemija. Atsikandai obuolio ir pamiršai - parudavo. Ir vėl, gryniausia chemija. Kai gerai pagalvoji, begalės procesų aplinkoje vyksta dėl chemijos. Mes patys esame toks didelis reaktorius cheminių procesų – sudėtingų ir paprastų, vienos pakopos ir ištisos virtinės tarpusavy susietų. Ir nei vieno iš tų procesų kažkodėl niekas nebijo, bet žodžio – bijo.


Keista man kalbėti, kai nepamenu savo gyvenimo, kada nesupratau chemijos. Nepamenu tokio gyvenimo tarpo, kada negalėjau pasigrožėti cheminių procesų grožiu. Matyt retai kada mane galima pagauti be nuomonės apie kokį visatos procesą, mokslo naujoves. Dažnai, kad ir koks straipsnis ar naujovė paskelbiama, ji pasirodo „savaime suprantama“, natūrali, vientisa su kitais aplink esančiais procesais. Taigi visad gyvenu su suvokimu, kad visas pasaulis pusiausvyroje, didėjančioje entropijoje*, besikeičiantis ir skatinantis jį visad stebėti. Su tokia pasaulėžiūra pasidaro nesunku suprasti karmos dėsnius ir save kartais paguosti, kad tavo kažkokiam tikslui skirta energija sugrįš.

*Entropija - (gr. en - viduje + trope - posūkis, pavirtimas): kintamasis dydis, apibūdinantis termodinaminės sistemos būseną; išreiškia izoliuotos sistemos reiškinių negrįžtamumą[2]. Šiuo atveju - jei skleidi energiją, ji išsisklaido visur ir visiems atsiliepia. Jei darai tvarką namie, tai vistiek ta tvarka per laiką išsisklaido;

Vienas juokingiausių dalykų mano kasdienybėje susipažįstant su naujais žmonėmis yra tai, kad pasakius kad studijuoju/studijavau chemiją, visi nechemikai išsiskirsto į dvi kategorijas:

1. „Chemija? Uoj ne, nieko ten nesupratau, 10 klasėje atsisakiau ir džiaugiuosi.“

2. „Chemija? Mokykloje iš chemijos turėjau 10“


Na ir žinoma poto visi be išimties paklausia apie amfetaminą, nes breaking bad, ir apie TNT, nes teroristai. Nuoširdžiai, niekad negirdėjau kokios kitos reakcijos į tokį mano gyvenimo pasirinkimą..


Kaip ir daugelis atsidūsta, sakydamas kaip buvo lengva ir paprasta mokykloje, taip ir šiuo atveju reiktų atsidusti ir pasakyti – ką išmokai mokykloje neapibrėžia tavo žinių. Taigi tiek viena kategorija, tiek antra savotiškai mane nuliūdina – vieni mato chemiją kaip kokį Everestą į kurį lipa tik Dievo palaiminti, arba kiti jau uždarė duris šiam mokslui su paskutiniu chemijos vadovėliu. Mano tikslas – parodyti, kaip chemiją kasdienybėje matau aš. Kaip mokslą, kuris skatina galvoti, domėtis, smalsauti, bet tik nebijoti. 

Tadas yra chemikas.

0 komentarai (-ų):

Užsisakykite: Rašyti komentarus (Atom)